www.TavoPavarde.lt
Giminės medžiai. Genealoginiai tyrimai

INFORMACIJA IR FAKTAI APIE GENEALOGIJĄ IR ISTORIJĄ LIETUVOJE

Čia rasite įvairaus pobūdžio informacijos ir straipsnių apie giminės medžius, LIetuvos istoriją, genealogiją ir giminės medžius.


ARCHYVŲ ATSIRADIMAS LIETUVOJE

LIETUVOS ARCHYVAI – TRUMPA ISTORIJA

Lietuvos Valstybės istorijos archyvas


Nuo XIVa. pabaigos pradėjo kauptis miestų, bažnytiniai, ir feodalinių giminių dokumentų komplektai. XVIa antroje pusėje, pakeitus administracinį-teritorinį paskirtymą, įsteigus pavietus ir juose sukūrus naujus teismus, dokumentai pradėti kaupti ir periferijoje. Daug dėmesio archyvams buvo skirta III Lietuvos statute, išleistame 1588 metais.  


Po Lenkijos ir Lietuvos valstybės trečiojo padalijimo 1795 m. įstaigų, bažnytiniai ir šeimų archyvai daugiausiai liko savo vietose.  


1852 metais Vilniuje buvo įkurtas Centrinis senųjų aktų archyvas, į kurį surinkta LDK įstaigų, buvusių Vilniaus, Kauno, Gardino, Minsko, o vėliau ir Liublino, Vitebsko, bei Mogiliovo gubernijose, aktų knygos. Dokumentai tapo geriau saugomi nuo sunaikinimo ar galimo klastojimo, bei grobstymo. Paskelbta nemažai vertingų, iki šių dienų mokslinę vertę turinčių dokumentų.  


Bendrąjame Vilniaus įstaigų archyve buvo surinkta XIX-XX a. veikusių Vilniaus gubernijoje carinių įstaigų dokumentai. Valstybinių įstaigų dokumentus saugojo M. Muravjovo muziejaus archyvas įsteigtas 1898 m.


Prasidėjus Pirmąjam pasauliniam karui, dalis Lietuvos archyvų evakuota į Rusijos gilumą. Likęs senųjų aktų archyvas – užantspauduotas. Tiksliai pasakyti kas buvo išvežta yra neįmanoma, kadangi neišliko jokių įrašų. Manoma, jog buvo išvežti seniausi dokumentai iki XVIII amžiaus.  


1919 m. pradžioje Raudonajai armijai užėmus Vilnių, pradėtas organizuoti Lietuvos centrinis istorijos archyvas. Nebuvo spėta padaryti daug, kadangi 1919-04-19 Vilnių užėmė lenkų kariuomenė. Tarpukariu Vilniaus archyvas tęsė savo darbą Lenkijos sudetyje.  


1921 m. Kaune įkurtas Centralinis valstybės archyvas. Ten buvo sukaupti Kauno gubernijos carinių įstaigų dokumentai, dalis LDK teismų knygų, XIX-XX a. rašytojų bei visuomenės veikėjų rankraščių, „Aušros“, „Varpo“, „Ūkininko“ redakcijų archyvai.


1940 m. pagal TSRS pavyzdį archyvai buvo perduoti vidaus reikalų ministerijos jurisdikcijai.

1941 m. Vilniuje ėmė veikti Lietuvos TSR centrinis valstybinis archyvas, tačiau organizacinį ir kuriamąją darbą nutraukė karas ir Hitlerinė okupacija. Per karą Vilniaus archyvas išliko nepaliestas dėka direktoriaus istoriko Juozapo Statkausko darbo. Valstybinio archyvo veikla atkurta iškart po Vilniaus išlaisvinimo.


1957 m. reorganizuotas Lietuvos TSR valstybinių archyvų tinklas. Nutarta įkurti Lietuvos TSR valstybinį istorijos archyvą.  


                        1960 m. buvo panaikintas archyvo pavaldumas Vidaus reikalų ministerijai. Archyvas tapo atviresnis visuomenei, Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkams. Susidarė geresnės sąlygos Lietuvos istorijai tirti, skelbti dokumentus, sudarinėti ir tobulinti įvairių fondų dokumentų paieškos sistemas, organizuoti dokumentų restauravimą ir mikrofilmavimą siekiant jų išsaugojimo, vystyti švietėjišką veiklą.


  1963 m. baigtas statyti ir duris atvėrė naujas archyvo pastatas. (dab. Gerosios Vilties g. 10, Vilnius).


  Archyvas įsigijo svarbių Lietuvos istorijos šaltinių mikrofilmus iš Rusijos (tarp jų Lietuvos Metrikos – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijos), Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos archyvų. Išslaptinus buvusius slaptus fondus, nuo 1989 m. visi archyvo dokumentai tapo prieinami visuomenei. 1989 m. pabaigoje archyve buvo 1262880 saug. vnt. (852 fondai).


Sovietų okupacijos metais archyvui vadovavo Polina Nikitina (1957 – 1961 m.), Domas Butėnas (1961 – 1987 m.), Jonas Baravykas (1987 – 1992 m.).


    Sudėtingomis sąlygomis buvo pastatytas, įrengtas ir 1990 m. pradėtas naudoti archyvo priestatas. Į archyvą buvo atvežta daug dokumentų, kurie ilgą laiką buvo saugomi neveikiančioje Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje Vilniuje (Trakų g. 9/1). Pagerėjo jų saugojimo sąlygos.


  Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. kovo 11 d. atvėrė naujas galimybes archyvo veiklai. Nuo 1993 m. gegužės 28 d. pasikeitė archyvo pavadinimas – jis tapo Lietuvos valstybės istorijos archyvu. Jo darbuotojams buvo sudarytos sąlygos susipažinti su Kanados, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Suomijos, Vokietijos, Lenkijos, JAV ir kitų šalių archyvais bei jų veikla.


  Archyvo dokumentai tapo svarbūs ir buvo intensyviai naudojami tenkinant ne tik Lietuvos, bet ir daugelio užsienio valstybių institucijų bei piliečių poreikius. Itin išaugo socialinio teisinio, genealoginio pobūdžio paklausimų skaičius. 1992 m. gauti 34448 socialinio teisinio, 284 genealoginio pobūdžio paklausimai. 2005 – 2010 m. išnagrinėta apie 94 tūkst. prašymų dėl juridinius faktus patvirtinančių dokumentų išdavimo.


  Žymiai suintensyvėjo skaityklų darbas. 1998 m. atidaryta antra – mikrofilmų skaitykla. Skaitytojų skaičius nuo 200 žmonių 1990 m. išaugo iki 1012 – 2010 m. Vien per 2005 – 2010 m. skaityklose buvo aptarnauti 6135 tyrinėtojai, o jų apsilankymų skaičius sudarė apie 76400. Dokumentų pateikimas skaitytojams per 2005 – 2010 m. išaugo nuo 40,3 tūkst. iki 63,8 tūkst. saug. vnt.


  Didelis dėmesys buvo skirtas dokumentų išsaugojimui. Tuo tikslu archyvas organizavo istorijos šaltinių restauravimą, įrišimą, kartonavimą, jų mikrofilmavimą ir skaitmeninimą, vykdė dokumentų apyrašų (jų tarpe Senųjų aktų) tobulinimą, asmenvardžių, geografinių ir dalykinių rodyklių fondams ir apyrašams sudarymą.


  2001 m. sausio 1 d. prie Lietuvos valstybės istorijos archyvo buvo prijungtas Lietuvos centrinis metrikų archyvas.


  Nepriklausomybės metais iš pagrindų modernizuota archyvo techninė įranga. Neatsiejamais archyvistų pagalbininkais darbe tapo kompiuteriai, šiuolaikiniai dokumentų kopijavimo, mikrofilmų skaitymo aparatai, modernios ryšių priemonės.


Šaltiniai:

https://www.archyvai.lt/lt/lvia_apie-mus/lvia_istorija.html  

„Lietuvos centrinio valstybinio istorijos archyvo fondų žinynas“ (1990)

Parengta: www.TavoPavarde.lt


Parašykite
Žemėlapis
Apie